Period of independent Lithuania (1918-1940) formed to a big extent how urban and architectural heritage of New Town in Kaunas looks like today. Thus 2015 March Kaunas has been awarded the European Heritage label. Why Kaunas modernism is growing admiration for the experts?

„Ekskursas“ invites you to discover the most organic combination of the two ideological engines of the interwar architecture – modernity and nationality. Moreover we will touch on history, culture, social life and art of Kaunas. Questions are more than welcome during the excursion. The walk is expected to last about 1-1,5 hours and we will enter inside some of the most prominent buildings from interwar period.

Išskirtinėmis progomis Ekskurso komandos gidai veda užsakomąsias ekskursijas.
Parašykite mums: ekskursas@gmail.com ir aptarsime galimybes. Ekskurso komanda visada ieško naujovių ir bendradarbiauja visuomeniniuose projektuose kaip partneriai.

Nūdienoje, iš esmės mažai kintant valstybinių švenčių tradicijoms, norisi kuo mažiau kalbėti skaičiais, politinėmis frazėmis ar pompastikos kalba. Veikiau norisi išgryninti pačios šventės idėją, kalbėti simbolių kalba. Todėl mes ir vėl siūlome Jums Ekskursą – galimybę nutolti nuo tradicinių švenčių, bet tuo pačiu ir priartėti prie šimtmečių valstybingumo idėjos. Liepos 6-ąją, dieną kodiniu pavadinimu „L6“, Ekskurso komanda kvies Jus susipažinti su valstybiniais ar anuomet valstybingumą liudijusiais pastatais, mokslo įstaigomis, dvasios tvirtovėmis ir literatūriniu miesto antrininku.

Moderniųjų laikų mintyje jau senokai yra įsitvirtinusi „miesto kaip teksto“ samprata, siūlo mums atmesti tradicinį požiūrį į miestą kaip į daiktą. Jei miestovaizdį mes suvokiame kaip tekstą, kuriame tvarkingai išdėlioti vietos ženklai, veikiantys ir kaip tam tikra reikšmių sistema arba raštas, miestą mes galime „skaityti“.
Miestą sudaro ne tik jo materialusis pavidalas: pastatai, aikštės, gatvės, paminklai, gamtinis karkasas, bet ir tokie neapčiuopiami dalykai kaip: žmonių santykiai ir sąveikos, gyvensenos formos, tradicijos ir miesto folkloras. Remiantis ištraukomis ir citatomis iš žymaus lietuvių romanisto V. Sirijos Giros romanų „Raudonmedžio rojus“, „Paskutinis sekmadienis“, „Nakties muzika“, ekskursijos metu keliaujame laiku – literatūra suteikia mums retą galimybę pajausti praėjusio laikmečio dvasią, skonį ir kvapą, pažvelgti į aprašomąjį objektą amžininkų akimis, liudija.
Šia literatūrine ekskursija taip pat norisi parodyti, kad mūsų gyvenamoji aplinka dažnai gali būti kur kas įdomesnė ir ypatingesnė, nei mes įsivaizduojame arba tikimės. Kauno stoties rajonas įdomus ir unikalus savo kontrastais, mažai pakitusiais vietos ženklais ir gyvenimo ritmu.

Dar 2015 m., po sėkmingo debiutinio rudeninio Ekskurso ciklo, Jūsų visų dėka pavyko išleisti atvirukų rinkinį „EKSKURSAS: tarpukaris“, kuriame atrasite 9 pažįstamų, o gal dar ir visiškai nematytų pastatų įdomias ir unikalias detales.
Mūsų tikslas dalintis! Atrask. Nustebk. Pažink. Ir dalinkis kartu!

Atvirukus galima rast:

• Kauno turizmo informacijos centras
  Laisvės al. 36, Kaunas
• Knygynas “Tūkstantis ir viena knyga” Kaune | Humanitas
  Vilniaus g. 11, LT-44282, Kaunas

Profesionalaus fotografo ir oficialaus Ekskurso akimirkų fiksuotojo – Martyno Plepio – įamžintos unikalios pastatų detalės, atskleidžiančios jų charakterį ir būdo bruožus, paskatino mus šiuo turtu dalintis su visais. Kol kas kuklią parodėlę sudaro 8 įrėmintų (matmenys: 40×50) fotografijų ciklas.
Jeigu jus domina galimybė šias fotografijas eksponuoti savo patalpose ar ekspozicinėse erdvėse, įvairių renginių metu, kreipkitės į mus: ekskursas@gmail.com

Ekskurso atradimai vyksta ne tik tarpukario architektūros pastatuose, bet ir kituose miestuose ar laikotarpiuose. Nauja mūsų siūloma tema – monumentaliosios dailės kūriniai rekreacinėje Druskininkų architektūroje. Kviečiame jus turininingai praleisti dieną Druskininkuose ir pasinerti į netradicinę gyvą ekskursiją, supažindinačią su sanatorijų vidaus erdvėse sukurtais dailės kūriniais, jų temine ir žanrine įvairove, vertingomis savybėmis ir kaita.
Sovietmečiu kurortinė poilsio sistema ir jos kūrimas sulaukė didelio valdžios dėmesio, tam buvo skiriamos didelės lėšos. Prie kurortinių įstaigų projektavimo dirbo žymiausi to meto Lietuvos architektai, todėl jų architektūra ir interjerai išsiskiria originaliais sprendimais. Tuo tarpu prie vidaus erdvių kūrimo daug prisidėjo ir dailininkai. Glaudus dailininkų ir architektų bendradarbiavimas įgalino sukurti puikią menų ir architektūros sintezę.

Valstybinis stadionas Kaune dab. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, F. Bielinskis
1936 m.

Šio stadiono kūrimo pradžia siekia pačią nepriklausomybės pradžią. 1924–1925 m. tuomečio Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininko S. Dariaus iniciatyva buvo pastatytas pirmasis Lietuvoje sporto stadionas. Tačiau šis kompleksas toli gražu neatitiko solidaus, valstybės sostinei skirto pagrindinio stadiono funkcijų, todėl, pagal V. Landsbergio-Žemkalnio ir F. Bielinskio projektą, 1936 m. atlikta stadiono rekonstrukcija. Naujasis stadionas, kartu su Fizinio auklėjimo rūmais ir vėliau pastatyta sporto hale, formavo vieningą sporto ansamblį miesto centre. Po 1979 m. atliktos antrosios rekonstrukcijos stadionas kiek pakeitė savo vietą ir padėtį. Jam suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. Šiandien tai valstybės saugomas paveldo objektas, reikšmingas ne tik čia vykusiais sporto, bet ir istoriniais įvykiais.

Bendradarbiaujant su festivalio „Kino pavasaris“ komanda, gimė ekskursija, supažindinanti su vienos iš populiariausių anuometės sostinės laisvalaikio pramogų – kino – istorijomis ir išlikusiais šio laikotarpio kino teatrų pastatais bei paveldu miesto centre.
XX a. pr. kinui masiškai pradėjus plisti Europoje ir Amerikos žemyne, kino teatrai ir Lietuvoje tapo savotiškomis pramoginėmis miestų ir miestelių šerdimis, o kinas, dėl savo pigumo ir vizualumo, suprantamas ir prieinamas kone kiekvienam piliečiui. Tai buvo oazės, atitolindavusios nuo dienos rūpesčių, teikdavusios prieglobstį, galimybę pasimatymams ar tiesiog turiningo laisvalaikio galimybę. Tai buvo iliuzijų pasaulis, kurio regimybę visuomenė noriai vartojo. Tuo tarpu kino teatrų pastatai neretai tapdavo ryškiausiais apylinkės statiniais po vietinės bažnyčios.