Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis
Kauno m. sav., Kauno m.,  Radvilėnų pl. 19
1935 m.

Anuomečiai teritoriniai ginčai, nesaugi ir besikeičianti šalies ir regiono geopolitinė situacija skatino valstybę rūpintis savo saugumu ir nelikti ginklavimosi procesų nuošalyje. „Ginklavimosi trūkumams pašalinti“ 1935 m. buvo įsteigta ginklavimosi laboratorija, iki mūsų dienų išlaikiusi autentišką išvaizdą. Pastato funkcijai paklūstančios langų juostos, plokšti stogai, „švarūs“ ir šviesūs fasadai lėmė, kad šiandien šį pastatą tituluojame klasikiniu lietuviškojo modernizmo pavyzdžiu.

Fotografija: M. Plepys

Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis
Kauno m. sav., Kauno m.,  K. Donelaičio g. 8
1939 m.

XX a. 4 deš. Lietuvoje, kaip ir Europoje, pagreitį įgavo regionalizmas, skatinęs tautinio savitumo paieškas ir dailėje, ir architektūroje. 1939 m. pastatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai turėjo atspindėti modernios žemės ūkio valstybės pramoninį ir ekonominį potencialą. Dėka žymių to meto architektų, skulptorių ir dailininkų, buvo sukurtas puikus menų ir architektūros sintezės pavyzdys.

Fotografija: M. Plepys

Arch. Stasys Kudokas, Elmar Lohk, Herbert Johanson, Vladimiras Dubeneckis, Jonas Kriščiukaitis, Kazys Kriščiukaitis, Mykolas Songaila, Jonas Kova-Kovalskis
Kauno m. sav., Kauno m.,  A. Mickevičiaus g. 19
1937 m.

Šiandien tai vienas reikšmingiausių mūsų dienas pasiekusių tarpukario architektūros liudijimų, įdomus ne tik išraiškinga architektūra, bet ir ypatingu turiniu. Šiame kariuomenės ir vyriausybės reprezentacijai skirtame pastate atsispindi tuometės valstybės politiniai siekiai ir pagrindiniai tautos istorinio pasakojimo siužetai – Vytauto Didžiojo laikų galybė ir gyvybingos tautinės kultūros raiškos paieškos.

Fotografija: M. Plepys

Arch. J. Jasiukaitis
Kauno m. sav., Kauno m.,  Tilžės g. 18
1930-1940 m.

Tarpukario Kaunui būdingas kompleksų ir ansamblių kūrimas. Pirmasis tokio tipo užbaigtas ansamblis – 1930-1940 m. sukurtas Veterinarijos akademijos miestelis, susidedantis iš šešių įvairios paskirties ir dydžio pastatų ir sudarantis darnų architektūros kompleksą. Ansamblyje stovi ir vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui.

Fotografija: M. Plepys

Arch. K. Reisonas
Kauno m. sav., Kauno m.,  K. Donelaičio g. 73
1935 m.

Daugeliui tarpukario Lietuvoje suprojektuotų bankų pastatų būdinga klasikinių formų raiška. Gausi ir išorėje, ir viduje ji teikė solidumo ir stabilumo įspūdį, pabrėžė glaudų valstybės ryšį su istorija. Žemės bankas pastatytas 1935 m. vis labiau įsigalint funkcionalizmui, prioritetus teikiant pirmiausia erdvioms, šviesioms ir higieniškoms patalpoms: „<…> visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidaus įrengimą, tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“. Tai būdingas racionalizmo ir funkcionalizmo apraiškų architektūroje pavyzdys.

Fotografija: M. Plepys

Arch. A. Funkas, B. Elsbergas, A. Lukošaitis
Kauno m. sav., Kauno m.,  Laisvės al. 96
1939 m.

Valstybinio objekto – Taupomųjų kasų rūmų – statyboms reprezentacinėje sostinės gatvėje buvo skiriamas ypatingas dėmesys, o 1940 metais duris atvėręs pastatas tapo vienu iš reikšmingiausių Laisvės alėjos akcentų. Rūmai pasižymi kaunietiškojo modernizmo architektūrine branda, subtiliu dėmesiu tautiniams motyvams, Art Deco stilistikai ir funkcionalumui. Pastate buvo įrengtas pirmasis ir vienintelis anuomet Lietuvoje pneumatinis paštas.

Fotografija: M. Plepys

Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis
Kauno m. sav., Kauno m.,  Sporto g. 6
1934 m.

„Arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“ esanti rekreacinė Žaliojo kalno erdvė puikiai tiko fizinio auklėjimo rūmų statybai. Tačiau ne tik vieta, bet ir pastatas turėjo atitikti ypatingus modernizmo epochos sveikų tautos įpročių ir sveikatos ugdymo standartus. Tai ne tik modernus sporto erdvių komplektas po stogu – pastato architektūriniame pavidale ir detalėse atsispindi ištisa modernios tautos fizinio auklėjimo filosofija ir ideologija.

Fotografija: M. Plepys

Arch. F. Vizbaras
Kauno m. sav., Kauno m.,  Laisvės al. 102
1932 m.

Centrinio pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių – galėtų tapti viso nepriklausomybės laikotarpio Kauno architektūros simboliu. Pradėti statyti dviejų nepriklausomybės dešimtmečių sandūroje rūmai atspindi ir pirmojo dešimtmečio tautinio stiliaus paieškas, ir antrojo dešimtmečio modernumo bei funkcionalumo siekius. Nors ir praradęs originalią paskirtį, paštas išlieka vienu pagrindinių Laisvės alėjos ir miesto orientyrų dalykiniams susitikimams ar pasimatymams su mergina tariant: „Susitikime prie pašto“.

Fotografija: M. Plepys

Arch. E. A. Frykas
Kauno m. sav., Kauno m.,  Parodos g. 26
1928 m.

Parodos kalno keleivius pasitinkantys ir palydintys rūmai tarsi vienvėriai vartai iki šiol puikiai reprezentuoja tarpukario Kauno architektūrą, kurios gausiausias aruodas mus pasitinka kalvos apačioje. Statytas kaip vienos ryškiausių ir gausiausių tautinės studentų draugijos rūmai, nepaisant okupacijų ir negandų, pastatas tarnavo ir iki šiol tarnauja vaikų ir jaunimo aktyvaus, kultūringo ir pilietiško laisvalaikio ugdymui. Pastatas ne tik reprezentuoja geriausius E. Fryko kūrybos pavyzdžius, bet ir architekto gebėjimą meistriškai pavergti netaisyklingo plano sklypus.

Fotografija: M. Plepys