• Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home
  • Home

Apie mus

„EKSKURSAS“ – niuksas tingiems savaitgaliams.

Mes atveriame Jums įprastų pastatų duris tam, kad pasiūlytume ekskursą – galimybę nutolti nuo įprasto ekskursijų formato, įdomiai praleisti laisvadienius ir tapti atidesniais savo gyvenamojoje aplinkoje. Kviečiame kauniečius ir miesto svečius artimiau susipažinti su unikalia Kauno architektūra.

Sumaniai parengti maršrutai pastatuose leidžia aplankyti dar nematytas erdves, išryškina pastatų pagrindinius akcentus ir vertes, atskleidžia įvairialypį architektūros veidą, o pasakojimai papildo įprastas temas mažiau žinomais, bet ne mažiau reikšmingais dalykais.

Puikiai visiems atpažįstami pastatai, tačiau retam žinomos jų atsiradimo aplinkybės, istorija ir funkcijų kaita, nematytos erdvės, įdomūs pasakojimai ir turiningos savaitgalio popietės – tai yra EKSKURSAS.

Naujienos

Aktualiausios naujienos apie „Ekskurso” veiklą

Ekskursai

Tarpukario pastatų kuriuose vyko ekskursijos galerija

  • E1. Teisingumo ir Seimo rūmai (dab. Kauno valstybinė filharmonija)

    E1. Teisingumo ir Seimo rūmai
    (dab. Kauno valstybinė filharmonija)

    Arch. E. A. Frykas
    Kauno m. sav., Kauno m.,  E. Ožeškienės g. 12/L. Sapiegos g. 5

    1929 m.

    Kone šventa ir neišskiriama sąjunga! Tai rūmai, anuomet savo išore skelbę: „Teisingumas yra valstybių pagrindas“. Tai stambiausias ir prestižiškiausias architekto E. Fryko kūrinys – 1929 m. pastatyti Teisingumo ir Seimo rūmai – architektūriškai atspindi jaunos Respublikos siekį reprezentuoti save architektūrinėse erdvėse. Anuomet čia posėdžiavo teisminės institucijos ir Seimas, šiandien čia posėdžiauja muzika. Ir muzikai.

    Fotografija: M. Plepys

  • E2. Tyrimų laboratorija (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas)

    E2. Tyrimų laboratorija
    (dab. KTU Cheminės technologijos fakultetas)

    Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis
    Kauno m. sav., Kauno m.,  Radvilėnų pl. 19

    1935 m.

    Anuomečiai teritoriniai ginčai, nesaugi ir besikeičianti šalies ir regiono geopolitinė situacija skatino valstybę rūpintis savo saugumu ir nelikti ginklavimosi procesų nuošalyje. „Ginklavimosi trūkumams pašalinti“ 1935 m. buvo įsteigta ginklavimosi laboratorija, iki mūsų dienų išlaikiusi autentišką išvaizdą. Pastato funkcijai paklūstančios langų juostos, plokšti stogai, „švarūs“ ir šviesūs fasadai lėmė, kad šiandien šį pastatą tituluojame klasikiniu lietuviškojo modernizmo pavyzdžiu.

    Fotografija: M. Plepys

  • E3. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (dab. KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyrius)

    E3. Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
    (dab. KAVB Senųjų ir retų spaudinių skyrius)

    Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis
    Kauno m. sav., Kauno m.,  K. Donelaičio g. 8
    1939 m.

    XX a. 4 deš. Lietuvoje, kaip ir Europoje, pagreitį įgavo regionalizmas, skatinęs tautinio savitumo paieškas ir dailėje, ir architektūroje. 1939 m. pastatyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai turėjo atspindėti modernios žemės ūkio valstybės pramoninį ir ekonominį potencialą. Dėka žymių to meto architektų, skulptorių ir dailininkų, buvo sukurtas puikus menų ir architektūros sintezės pavyzdys.

    Fotografija: M. Plepys

  • E4. Kauno karininkų ramovė

    E4. Kauno karininkų ramovė

    Arch. Stasys Kudokas, Elmar Lohk, Herbert Johanson, Vladimiras Dubeneckis, Jonas Kriščiukaitis, Kazys Kriščiukaitis, Mykolas Songaila, Jonas Kova-Kovalskis
    Kauno m. sav., Kauno m.,  A. Mickevičiaus g. 19
    1937 m.

    Šiandien tai vienas reikšmingiausių mūsų dienas pasiekusių tarpukario architektūros liudijimų, įdomus ne tik išraiškinga architektūra, bet ir ypatingu turiniu. Šiame kariuomenės ir vyriausybės reprezentacijai skirtame pastate atsispindi tuometės valstybės politiniai siekiai ir pagrindiniai tautos istorinio pasakojimo siužetai – Vytauto Didžiojo laikų galybė ir gyvybingos tautinės kultūros raiškos paieškos.

    Fotografija: M. Plepys

  • E5. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija)

    E5. Veterinarijos akademijos pastatų kompleksas
    (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija)

    Arch. J. Jasiukaitis
    Kauno m. sav., Kauno m.,  Tilžės g. 18
    1930-1940 m.

    Tarpukario Kaunui būdingas kompleksų ir ansamblių kūrimas. Pirmasis tokio tipo užbaigtas ansamblis – 1930-1940 m. sukurtas Veterinarijos akademijos miestelis, susidedantis iš šešių įvairios paskirties ir dydžio pastatų ir sudarantis darnų architektūros kompleksą. Ansamblyje stovi ir vienintelė Lietuvoje skulptūra žirgui.

    Fotografija: M. Plepys

  • E6. Žemės bankas (dab. KTU centriniai rūmai)

    E6. Žemės bankas
    (dab. KTU centriniai rūmai)

    Arch. K. Reisonas
    Kauno m. sav., Kauno m.,  K. Donelaičio g. 73
    1935 m.

    Daugeliui tarpukario Lietuvoje suprojektuotų bankų pastatų būdinga klasikinių formų raiška. Gausi ir išorėje, ir viduje ji teikė solidumo ir stabilumo įspūdį, pabrėžė glaudų valstybės ryšį su istorija. Žemės bankas pastatytas 1935 m. vis labiau įsigalint funkcionalizmui, prioritetus teikiant pirmiausia erdvioms, šviesioms ir higieniškoms patalpoms: „<…> visokių gipso pagražinimų ir ornamentų, nors ir puošiančių vidaus įrengimą, tačiau visuomet padedančių dulkėms laikytis, naujai pastatytuose Žemės banko namuose nėra“. Tai būdingas racionalizmo ir funkcionalizmo apraiškų architektūroje pavyzdys.

    Fotografija: M. Plepys

  • E7. Taupomosios kasos  (dab. Kauno miesto savivaldybė)

    E7. Taupomosios kasos
    (dab. Kauno miesto savivaldybė)

    Arch. A. Funkas, B. Elsbergas, A. Lukošaitis
    Kauno m. sav., Kauno m.,  Laisvės al. 96
    1939 m.

    Valstybinio objekto – Taupomųjų kasų rūmų – statyboms reprezentacinėje sostinės gatvėje buvo skiriamas ypatingas dėmesys, o 1940 metais duris atvėręs pastatas tapo vienu iš reikšmingiausių Laisvės alėjos akcentų. Rūmai pasižymi kaunietiškojo modernizmo architektūrine branda, subtiliu dėmesiu tautiniams motyvams, Art Deco stilistikai ir funkcionalumui. Pastate buvo įrengtas pirmasis ir vienintelis anuomet Lietuvoje pneumatinis paštas.

    Fotografija: M. Plepys

  • E8. Fiziško auklėjimo rūmai (dab. Lietuvos sporto universitetas)

    E8. Fiziško auklėjimo rūmai
    (dab. Lietuvos sporto universitetas)

    Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis
    Kauno m. sav., Kauno m.,  Sporto g. 6
    1934 m.

    „Arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“ esanti rekreacinė Žaliojo kalno erdvė puikiai tiko fizinio auklėjimo rūmų statybai. Tačiau ne tik vieta, bet ir pastatas turėjo atitikti ypatingus modernizmo epochos sveikų tautos įpročių ir sveikatos ugdymo standartus. Tai ne tik modernus sporto erdvių komplektas po stogu – pastato architektūriniame pavidale ir detalėse atsispindi ištisa modernios tautos fizinio auklėjimo filosofija ir ideologija.

    Fotografija: M. Plepys

  • E9. Kauno centrinis paštas

    E9. Kauno centrinis paštas

    Arch. F. Vizbaras
    Kauno m. sav., Kauno m.,  Laisvės al. 102
    1932 m.

    Centrinio pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių – galėtų tapti viso nepriklausomybės laikotarpio Kauno architektūros simboliu. Pradėti statyti dviejų nepriklausomybės dešimtmečių sandūroje rūmai atspindi ir pirmojo dešimtmečio tautinio stiliaus paieškas, ir antrojo dešimtmečio modernumo bei funkcionalumo siekius. Nors ir praradęs originalią paskirtį, paštas išlieka vienu pagrindinių Laisvės alėjos ir miesto orientyrų dalykiniams susitikimams ar pasimatymams su mergina tariant: „Susitikime prie pašto“.

    Fotografija: M. Plepys

  • 2E1. Studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai (dab. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai)

    2E1. Studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmai
    (dab. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai)

    Arch. E. A. Frykas
    Kauno m. sav., Kauno m.,  Parodos g. 26
    1928 m.

    Parodos kalno keleivius pasitinkantys ir palydintys rūmai tarsi vienvėriai vartai iki šiol puikiai reprezentuoja tarpukario Kauno architektūrą, kurios gausiausias aruodas mus pasitinka kalvos apačioje. Statytas kaip vienos ryškiausių ir gausiausių tautinės studentų draugijos rūmai, nepaisant okupacijų ir negandų, pastatas tarnavo ir iki šiol tarnauja vaikų ir jaunimo aktyvaus, kultūringo ir pilietiško laisvalaikio ugdymui. Pastatas ne tik reprezentuoja geriausius E. Fryko kūrybos pavyzdžius, bet ir architekto gebėjimą meistriškai pavergti netaisyklingo plano sklypus.

    Fotografija: M. Plepys

  • 2E2. Aukštesnioji technikos mokykla (dab. Kauno technikos kolegija)

    2E2. Aukštesnioji technikos mokykla
    (dab. Kauno technikos kolegija)

    Arch. S.Kudokas
    Kauno m. sav., Kauno m., Tvirtovės al. 35
    1938 m.

    Jaunoje valstybėje jaučiant didelį įvairių specialistų trūkumą, mokslo įstaigų kūrimas tapo prioritetine sritimi. Vyriausybės nutarimu 1920 m. įkurta Aukštesnioji technikos mokykla, rengianti inžinerinės krypties statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus. S. Kudoko suprojektuoti ir 1938 m. atidaryti mokyklos rūmai pačių mokinių laikyti „prakilnia šventove“. Nors anuomet kritikuota „priemiesčio užkampyje“ buvusi statybų vieta, siūlyta statyti Aleksote, kur pradinės mokyklos, VDU fizikos ir chemijos rūmai, o taip pat oro uostas sukurtų reprezentacinį ansamblį „gražesniam praskrendančių ar sustojančių užsieniečių įspūdžiui sudaryti“, vis tik likta prie pirminės vietos. Kartu su statomomis klinikomis, rūmai tapo pagrindiniais besiformuojančio priemiesčio akcentais.

    Fotografija: M. Plepys

  • 2E3. Darbo rūmai (dab. Kauno kultūros centras „Tautos namai“)

    2E3. Darbo rūmai
    (dab. Kauno kultūros centras „Tautos namai“)

    Arch. A. Lukošaitis, A. Novickis
    Kauno m. sav., Kauno m., Vytauto pr. 79
    1939 m.

    Modernizmo sąvoka plačiąja prasme apėmė ne tik architektūros stilių, bet ir gyvenimo filosofiją apskritai, siekiant kurti šiuolaikiškas gyvenimo, darbo sąlygas, siekį priartinti įvairius mokslo ir technikos laimėjimus visiems socialiniams sluoksniams. Šie rūmai, skirti darbininkų gerbūvio gerinimui, kaip teigiama anuometėje spaudoje, tai „tikras darbininkijos židinys, kur galės susispiesti ir sutilpti ne tik Darbo Rūmų įstaigos, bet ir patys darbininkai susirinkti, šviestis, mokytis ir kultūringai laiką praleisti. Kultūrinės įstaigos atitrauks nuo daugelio negeistinų ir darbininkams patiems žalingų pramogų“. Daugeliui įvairaus amžiaus kauniečių dėl įvairių užklasinių kultūrinių ar pramoginių veiklų šie rūmai ir šiandien yra tarsi „antri namai“, todėl, nepaisant kitusių istorinių aplinkybių, rūmai išlieka vienu pagrindinių kultūrinių židinių mieste.

    Fotografija: M. Plepys

  • 2E4. Kauno apskrities savivaldybės rūmai (dab. Kauno apskrities policijos komisariatas)

    2E4. Kauno apskrities savivaldybės rūmai
    (dab. Kauno apskrities policijos komisariatas)

    Arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
    Kauno m. sav., Kauno m., Vytauto pr. 91
    1934 m.

    Viename iš didžiausių tarpukariu iškilusių administracinių pastatų (be Kauno apskrities savivaldybės įstaigų) jau tarpukariu įsikūrė ir policinės įstaigos – Kauno miesto ir apskrities policijos vadas, Saugumo departamentas – ilgainiui tapusios pastoviais pastato šeimininkais. Ši tendencija nepakito net ir okupacijos metais, kuomet pastato raktus perėmė sovietų saugumas. Įdomu dar ir tai, kad tarpukariu rūmuose glaudėsi dvi pagal savo darbo pobūdį pakankamai priešiškos valstybės įstaigos – slaptoji policija ir viešoji savivaldybės administracija.

  • 2E5. Draudimo bendrovė „Lietuvos Lloydas“ (dab. Nacionalinė žemės tarnyba)

    2E5. Draudimo bendrovė „Lietuvos Lloydas“
    (dab. Nacionalinė žemės tarnyba)

    Arch. A. Funkas
    Kauno m. sav., Kauno m., L. Sapiegos g. 10
    1938 m.

    „Lietuvos Lloydo“ draudimo bendrovės pastatas – retas privačių bendrovių administracinių pastatų pavyzdys prieškario Kaune, išsiskiriantis ne tik reprezentatyvia ir solidžia išore, bet ir prabanga alsuojančiu vidumi. Ne veltui pastato atvaizdą bendrovė naudojo ir savo firminiuose blankuose. Maža to, trečiajame pastato aukšte buvo įrengtas itin prabangus bendrovės valdytojo butas su terasa. Solidus, 1938 m. išdygęs pastatas pratęsė L. Sapiegos gatvės ir viso kvartalo – reprezentacinių įstaigų telkinio – formavimo procesą.

  • 2E6. Šv. Zitos draugijos namai (dab. VDU Katalikų teologijos fakultetas)

    2E6. Šv. Zitos draugijos namai
    (dab. VDU Katalikų teologijos fakultetas)

    Arch. F Vizbaras
    Kauno m. sav., Kauno m., Gimnazijos g. 7
    1925 m.

    Draugijos rūmai  – būdingas visuomeninėms draugijoms skirtų pastatų pavyzdys. 1925 m. pastatyti rūmai ir dėl savo išorės, ir dėl vidaus puošnumo laikyti vienais gražiausių ir lietuviškiausių ne tik Kauno mieste, bet ir Lietuvoje, o pastato fasadus puošiantys draugijos herbai iki šiol liudija apie buvusius pastato šeimininkus ir karitatyvinę jų veiklą. Darnų architektūrinį ansamblį sudaranti pastatų grupė įdomi ne tik kaip įvairių epochų ir stilių junginys, bet ir kaip vienas geriausių paveldo tvarkybos pavyzdžių Lietuvoje.

  • 2E7. VDU Medicinos fakulteto rūmai (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

    2E7. VDU Medicinos fakulteto rūmai
    (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

    Arch. V. Dubeneckis
    Kauno m. sav., Kauno m., A. Mickevičiaus g. 9
    1933 m.

    Sprendžiant didele problema atsikuriančioje valstybėje laikytą gyventojų mirtingumą ir nepakankamą gydymo lygį, anksti susirūpinta medicinos specialistų rengimu. Medicinos mokslų Lietuvoje pradžia laikytinas 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas su penkiais fakultetais, tarp jų ir medicinos. Ilgainiui rūpintasi ir tinkamų, anuomečius standartus atitinkančių, mokymo sąlygų užtikrinimu. Naujieji medicinos fakulteto rūmai, kurti kaip universali ir moderni universitetinių tyrimų ir mokymo įstaiga, pratęsė universiteto pastatų plėtrą mieste. Dar vienu modernybės ženklu laikytinas 1936 m. rūmuose įrengtas krematoriumas, o įdomiu istoriniu faktu – transatlantinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno slėpimas rūmų rūsiuose.

    Fotografija: M. Plepys

  • 2E8. „Pienocentro“ bendrovės rūmai

    2E8. „Pienocentro“ bendrovės rūmai

    Arch. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
    Kauno m. sav., Kauno m., Laisvės al. 55/S. Daukanto g. 18
    1934 m.

    Pieno centro bendrovės rūmai – bene įspūdingiausias šiuolaikinio polifunkcinio, komercinio ir gyvenamosios paskirties pastato atitikmuo tarpukario Kaune. Svarbių gatvių sankryžoje atsiradęs pastatas iš esmės keitė nusistovėjusį Laisvės alėjos mastelį. Drauge su Taupomųjų kasų, Centrinio pašto ir „Pažangos“ bendrovės rūmais, ši pastatų grupė formavo modernios ir europietiškos sostinės bei pagrindinio jos bulvaro įvaizdį. Deja, kintančios istorinės aplinkybės lėmė, kad šie „dangorėžiais“ anuometės visuomenės laikyti pastatai tapo tik proceso užuomazga. Šiaip ar taip, Pieno centro būstinė išlieka vienu pagrindinių Laisvės alėjos orientyrų. Moderni pastato architektūra liudija ir apie pažangią pačių užsakovų – pieno perdirbimo bendrovių sąjungos „Pienocentras“ – veiklą.

    Fotografija: M. Plepys

  • 2E9. Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija (dab. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas)

    2E9. Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija
    (dab. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas)

    Arch. V. Dubeneckis
    Kauno m. sav., Kauno m., A. Mackevičiaus g. 27
    1923 ir 1926 m.

    Meno mokyklos tikriausiai daugeliui asocijuojasi su margaspalvėmis asmenybėmis ir ne mažiau margu bei įdomiu pačių mokyklų gyvenimu. Kauniškės meno mokyklos kūrybinė veikla – tai kartu ir visa dvidešimtmečio Lietuvos meninio gyvenimo istorija. Rūmų ansamblyje atsispindi sudėtinga Meno mokyklos kūrimosi istorija ir jos veiklos peripetijos, o Laikinosios Čiurlionio galerijos atveju, tuomečio Lietuvos kultūros ir meno pasaulio balansavimas tarp skurdo, pasireiškusio pačiu banaliausiu ir skausmingiausiu būdu – patalpų trūkumu, ir pilietinio sąmoningumo. Meno mokykla buvo neįsivaizduojama be nacionalinės galerijos arba tautos muziejaus, lavinančio ne tik paprastų tautiečių, bet ir menininkų tautinės tapatybės ir savigarbos jausmą.

    Fotografija: M. Plepys

     

Ekskursas +

  • EKSKURSAS: Introduction to Kaunas Modernism

    EKSKURSAS: Introduction to Kaunas Modernism

    Period of independent Lithuania (1918-1940) formed to a big extent how urban and architectural heritage of New Town in Kaunas looks like today. Thus 2015 March Kaunas has been awarded the European Heritage label. Why Kaunas modernism is growing admiration for the experts?

    “Ekskursas” invites you to discover the most organic combination of the two ideological engines of the interwar architecture – modernity and nationality. Moreover we will touch on history, culture, social life and art of Kaunas. Questions are more than welcome during the excursion. The walk is expected to last about 1-1,5 hours and we will enter inside some of the most prominent buildings from interwar period.

  • EKSKURSAS: privatus

    EKSKURSAS: privatus

    Išskirtinėmis progomis Ekskurso komandos gidai veda užsakomąsias ekskursijas.
    Parašykite mums: ekskursas@gmail.com ir aptarsime galimybes. Ekskurso komanda visada ieško naujovių ir bendradarbiauja visuomeniniuose projektuose kaip partneriai.

  • EKSKURSAS : L6

    EKSKURSAS : L6

    Nūdienoje, iš esmės mažai kintant valstybinių švenčių tradicijoms, norisi kuo mažiau kalbėti skaičiais, politinėmis frazėmis ar pompastikos kalba. Veikiau norisi išgryninti pačios šventės idėją, kalbėti simbolių kalba. Todėl mes ir vėl siūlome Jums Ekskursą – galimybę nutolti nuo tradicinių švenčių, bet tuo pačiu ir priartėti prie šimtmečių valstybingumo idėjos. Liepos 6-ąją, dieną kodiniu pavadinimu „L6“, Ekskurso komanda kvies Jus susipažinti su valstybiniais ar anuomet valstybingumą liudijusiais pastatais, mokslo įstaigomis, dvasios tvirtovėmis ir literatūriniu miesto antrininku.

  • EKSKURSAS: Miestas kaip tekstas. Beieškant raudonmedžio rojaus.

    EKSKURSAS: Miestas kaip tekstas. Beieškant raudonmedžio rojaus.

    Moderniųjų laikų mintyje jau senokai yra įsitvirtinusi „miesto kaip teksto“ samprata, siūlo mums atmesti tradicinį požiūrį į miestą kaip į daiktą. Jei miestovaizdį mes suvokiame kaip tekstą, kuriame tvarkingai išdėlioti vietos ženklai, veikiantys ir kaip tam tikra reikšmių sistema arba raštas, miestą mes galime „skaityti“.
    Miestą sudaro ne tik jo materialusis pavidalas: pastatai, aikštės, gatvės, paminklai, gamtinis karkasas, bet ir tokie neapčiuopiami dalykai kaip: žmonių santykiai ir sąveikos, gyvensenos formos, tradicijos ir miesto folkloras. Remiantis ištraukomis ir citatomis iš žymaus lietuvių romanisto V. Sirijos Giros romanų „Raudonmedžio rojus“, „Paskutinis sekmadienis“, „Nakties muzika“, ekskursijos metu keliaujame laiku – literatūra suteikia mums retą galimybę pajausti praėjusio laikmečio dvasią, skonį ir kvapą, pažvelgti į aprašomąjį objektą amžininkų akimis, liudija.
    Šia literatūrine ekskursija taip pat norisi parodyti, kad mūsų gyvenamoji aplinka dažnai gali būti kur kas įdomesnė ir ypatingesnė, nei mes įsivaizduojame arba tikimės. Kauno stoties rajonas įdomus ir unikalus savo kontrastais, mažai pakitusiais vietos ženklais ir gyvenimo ritmu.

  • EKSKURSAS: atvirukai

    EKSKURSAS: atvirukai

    Dar 2015 m., po sėkmingo debiutinio rudeninio Ekskurso ciklo, Jūsų visų dėka pavyko išleisti atvirukų rinkinį „EKSKURSAS: tarpukaris“, kuriame atrasite 9 pažįstamų, o gal dar ir visiškai nematytų pastatų įdomias ir unikalias detales.
    Mūsų tikslas dalintis! Atrask. Nustebk. Pažink. Ir dalinkis kartu!

    Atvirukus galima rast:

    • Kauno turizmo informacijos centras
      Laisvės al. 36, Kaunas
    • Knygynas “Tūkstantis ir viena knyga” Kaune | Humanitas
      Vilniaus g. 11, LT-44282, Kaunas
  • EKSKURSAS: Martyno Plepio fotografijos paroda „Ekskursas: atrask. nustebk. pažink.“

    EKSKURSAS: Martyno Plepio fotografijos paroda „Ekskursas: atrask. nustebk. pažink.“

    Profesionalaus fotografo ir oficialaus Ekskurso akimirkų fiksuotojo – Martyno Plepio – įamžintos unikalios pastatų detalės, atskleidžiančios jų charakterį ir būdo bruožus, paskatino mus šiuo turtu dalintis su visais. Kol kas kuklią parodėlę sudaro 8 įrėmintų (matmenys: 40×50) fotografijų ciklas.
    Jeigu jus domina galimybė šias fotografijas eksponuoti savo patalpose ar ekspozicinėse erdvėse, įvairių renginių metu, kreipkitės į mus: ekskursas@gmail.com

     

  • EKSKURSAS: Druskininkų kurortinių įstaigų interjerai

    EKSKURSAS: Druskininkų kurortinių įstaigų interjerai

    Ekskurso atradimai vyksta ne tik tarpukario architektūros pastatuose, bet ir kituose miestuose ar laikotarpiuose. Nauja mūsų siūloma tema – monumentaliosios dailės kūriniai rekreacinėje Druskininkų architektūroje. Kviečiame jus turininingai praleisti dieną Druskininkuose ir pasinerti į netradicinę gyvą ekskursiją, supažindinačią su sanatorijų vidaus erdvėse sukurtais dailės kūriniais, jų temine ir žanrine įvairove, vertingomis savybėmis ir kaita.
    Sovietmečiu kurortinė poilsio sistema ir jos kūrimas sulaukė didelio valdžios dėmesio, tam buvo skiriamos didelės lėšos. Prie kurortinių įstaigų projektavimo dirbo žymiausi to meto Lietuvos architektai, todėl jų architektūra ir interjerai išsiskiria originaliais sprendimais. Tuo tarpu prie vidaus erdvių kūrimo daug prisidėjo ir dailininkai. Glaudus dailininkų ir architektų bendradarbiavimas įgalino sukurti puikią menų ir architektūros sintezę.

  • EKSKURSAS: sporto paveldas iš Kauno tarpukario laikotarpio

    EKSKURSAS: sporto paveldas iš Kauno tarpukario laikotarpio

    Valstybinis stadionas Kaune dab. S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
    Arch. V. Landsbergis-Žemkalnis, F. Bielinskis
    1936 m.

    Šio stadiono kūrimo pradžia siekia pačią nepriklausomybės pradžią. 1924–1925 m. tuomečio Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininko S. Dariaus iniciatyva buvo pastatytas pirmasis Lietuvoje sporto stadionas. Tačiau šis kompleksas toli gražu neatitiko solidaus, valstybės sostinei skirto pagrindinio stadiono funkcijų, todėl, pagal V. Landsbergio-Žemkalnio ir F. Bielinskio projektą, 1936 m. atlikta stadiono rekonstrukcija. Naujasis stadionas, kartu su Fizinio auklėjimo rūmais ir vėliau pastatyta sporto hale, formavo vieningą sporto ansamblį miesto centre. Po 1979 m. atliktos antrosios rekonstrukcijos stadionas kiek pakeitė savo vietą ir padėtį. Jam suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas. Šiandien tai valstybės saugomas paveldo objektas, reikšmingas ne tik čia vykusiais sporto, bet ir istoriniais įvykiais.

  • EKSKURSAS: kino teatrai tarpukariu

    EKSKURSAS: kino teatrai tarpukariu

    Bendradarbiaujant su festivalio „Kino pavasaris“ komanda, gimė ekskursija, supažindinanti su vienos iš populiariausių anuometės sostinės laisvalaikio pramogų – kino – istorijomis ir išlikusiais šio laikotarpio kino teatrų pastatais bei paveldu miesto centre.
    XX a. pr. kinui masiškai pradėjus plisti Europoje ir Amerikos žemyne, kino teatrai ir Lietuvoje tapo savotiškomis pramoginėmis miestų ir miestelių šerdimis, o kinas, dėl savo pigumo ir vizualumo, suprantamas ir prieinamas kone kiekvienam piliečiui. Tai buvo oazės, atitolindavusios nuo dienos rūpesčių, teikdavusios prieglobstį, galimybę pasimatymams ar tiesiog turiningo laisvalaikio galimybę. Tai buvo iliuzijų pasaulis, kurio regimybę visuomenė noriai vartojo. Tuo tarpu kino teatrų pastatai neretai tapdavo ryškiausiais apylinkės statiniais po vietinės bažnyčios.

SUSISIEKITE SU MUMIS

    Vardas *

    El. paštas *

    Tema

    Jūsų žinutė

    Home

    ATSILIEPIMAI APIE EKSKURSĄ

    Atsiliepimai

    Parašyk ką manai apie Ekskursą!

    Reikalingi langeliai

    PARTNERIAI

    kaunas_logo-bw-0113453900_1003354926380511_1345305005_n.png
    autcktu-logo